Jojo vienuolis su vienuole ant kupranugario per dykumą, tik ėmė kupranugaris ir nugaišo. Dykuma, saulė, beprotiškas karštis, vienuolis ir sako vienuolei,-įsivaizduokim, kad mes esame rojuje ir išsirenkime nuogai. Išsirengė, vienuolė žiūri į vienuolį ir klausia, o kas pas tave tarp kojų kabaroja. Tai dievo dovana, jei aš savo daigtą įkišiu tau tarp kojų , užgims nauja givybė. Tai greičiau kišk tą daigtą kupranugariui ir greičiau jojam.

Anekdotai, Kunigai, Moterys, Vyrai