Geria vilkas su zuikiu miške atsisėdę ir žiūri lapė 600 mersu važiuoja ir gęsta. Užgeso, išlipo, priėjo prie vilko su zuikiu ir sako:
– Sveiki vyručiai, turiu problemą su mašina, gal galėtumėt pažiūrėt, patvarkyt. Skoloj neliksiu.
Nu ką, jie nuėjo sutvarkė. Baigė darbą, lapė sako:
– Galiu atsidėkot trejopai – duodu bonkę degtinės, natūra arba pavežioju po mišką.
Pasirinko degtinę. Sėdi geria ir taip vilkui mintis kilo. Sako zuikiui:
– Klausyk, zuiki, o tu žinai, kas ta natūra?
– Ne, nežinau.
– Gal pasivyk lapę paklausk, kas tas ta natūra. Gal reikėjo ją pasirinkt.
Zuikis pasivijo ir klausia, kas ta natūra. Lapė atsako:
– Matai, zuiki, aš nusiimu kelnaites, „duodu“ tau, „duodu“ vilkui. Ar aišku?
– Aišku aišku.
Grįžta zuikis pas vilką, sako:
– Sužinojau, kas ta natūra. Ji nusiima kelnaites, „duoda“ man, „duoda“ tau. Man per didelės, tau per mažos. Gerai, kad bonkę ėmėm!

Absurdas, Anekdotai, Gyvūnai, Kiškis